Branduolinis palikimas žemės gelmėse. Kaip bus apsaugota aplinka

Panaudotas branduolinis kuras ir kitos ilgaamžės radioaktyviosios atliekos šiuo metu saugomos Ignalinos atominės elektrinės teritorijoje įrengtose laikinose saugyklose, kurios suprojektuotos 50 metų naudojimo laikotarpiui. Šiam terminui pasibaigus, radioaktyviąsias atliekas privalėsime sutvarkyti galutinai, amžiams jas padedant į žemės gelmėse įrengtą giluminį atliekyną tam, kad nuo radioaktyvaus palikimo būtų apsaugotos dabartinės ir būsimos kartos. Kaip toks statinys užtikrins žmonių ir aplinkos saugą?

Giluminis atliekynas – tai inžinerinis statinys, įrengtas kelių šimtų metrų gylyje, seismiškai ir tektoniškai stabiliose geologinėse formacijose. Šiuo tikslu atrenkamos per milijonus metų mažai pakitusios geologinės formacijos, kurių savybes galima patikimai įvertinti ir kurios, tikėtina ir toliau išliks stabilios per ateinantį milijoną metų.

Pasak Ignalinos atominės elektrinės giluminio atliekyno projekto vadovo Andriaus Vyšniausko, giluminis atliekynas projektuojamas daugiabarjerės apsaugos sistemos principu, siekiant radioaktyviąsias atliekas patikimai izoliuoti gamtiniais ir inžineriniais barjerais.

„Geologinės formacijos veikia kaip natūralus, nelaidus vandeniui gamtinis barjeras, užtikrinantis pačio statinio stabilumą. Inžineriniai barjerai – konteineriai, kuriuose patalpintos radioaktyviosios atliekos bei tunelių užpildai – atliks papildomo apsauginio barjero funkciją“, – pažymi A. Vyšniauskas.

Jis priduria, kad apsaugos sistema planuojama taip, kad viename iš jų įvykus pažeidimui, kiti atliktų apsauginio barjero funkciją. Be to, sudėjus visas radioaktyvias atliekas, giluminis atliekynas bus pilnai užsandarintas, be menkiausių galimybių į jį patekti. Taip užtikrinama ilgalaikė sauga nuo galimo radiologinio pavojaus.

Anot A. Vyšniausko, planuojant giluminį atliekyną Lietuvoje, remiamasi pažengusių šalių, tokių kaip Šveicarija, Švedija patirtimis bei Suomijos pavyzdžiu, kurioje analogiškas statinys jau yra įrengtas ir planuojamas eksploatuoti

Kalbant apie giluminio atliekyno poveikį aplinkai, vienas dažnesnių gyventojų užduodamų klausimų siejamas su šio požeminio statinio galimu poveikiu geriamojo vandens šaltiniams, gruntiniams vandenims, upėms ir ežerams. Ekspertai ramina – poveikis nei požeminiam, nei paviršiniam vandeniui nenumatomas.

Bendradarbiaudama su VĮ Ignalinos atomine elektrine, geologinius tyrimus, įgyvendinamo GA projekto apimtyje, vykdo Lietuvos geologijos tarnyba, kuri taip pat nustato atliekyno pagrindinius geologinius tinkamumo atrankos kriterijus, tvirtina visas įrengimui numatytas ir su geologijos sritimi susijusias veiklas. 

Pasak dr. Jolantos Čyžienės, Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus pavaduotojos, vanduo yra vienas iš svarbesnių kriterijų į kurį atsižvelgiama dar prieš pradedant bet kokius su giluminio atliekyno įrengimu susijusius darbus, todėl parenkant tinkamiausias vietas be geologinių bus atliekami ir  hidrogeologiniai tyrimai.

„Giluminio atliekyno įrengimo potencialios vietos parinkimą didžiąja dalimi lems geologinių formacijų tinkamumas, padėsiantis užtikrinti barjerinę apsaugą, užkertančią kelią radionuklidų prasiskverbimui į išorę tūkstančiams metų. Šiuo tikslu būtini detalūs ir nuosekliai vykdomi tiek geologiniai, tiek ir hidrogeologiniai tyrimai“, - pabrėžia J. Čyžienė.

Ekspertės teigimu, tinkamos vietos yra renkamos būtent ten, kur požeminio vandens sluoksniai yra iš viršaus ir apačios apriboti itin mažu laidumu vandeniui pasižyminčiu uolienų sluoksniu. Šios geologinės formacijos kartu su inžineriniais barjerais leis saugiai izoliuoti ilgaamžes radioaktyvias atliekas nuo biosferos bei apribos nuo poveikio žmogaus gyvenamajai aplinkai –  dirvožemiui, vandeniui ir orui.

Be to, anot pašnekovės, numatomais naujais geologiniais tyrimais siekiama gauti naują informaciją apie žemės gelmes ir suteikti visuomenei bei valstybės institucijoms sprendimų priėmimui reikalingas, tiesioginiais tyrimais pagrįstas ir patikimas žinias. Projekto metu vykdant giluminio atliekyno vietos atrankos geologinius tyrimus,  gautus rezultatus ateityje galės naudoti ne tik geologijos, bet ir statybos, inžinerijos, teritorijų planavimo, aplinkosaugos, kitų susijusių sričių specialistai bei mokslininkai praktiniais, moksliniais ir edukaciniais tikslais.

Vykdant giluminio atliekyno statybos darbus, išankstiniais duomenimis, planuojama iškasti iki 1 mln. tonų uolienos, kuri bus laikinai saugoma iki 150 hektarų ploto aikštelėje. Statybų etape iškasta uoliena bus supilta atgal, užsandarinant iškastus tunelius. 

Preliminariai numatoma, kad tiesiogiai su giluminiu atliekynu susijusi antžeminė infrastruktūra užims iki keliasdešimties hektarų plotą. Už jo ribos nenumatomos apsaugos zonos ar apribojimai, todėl teritorija virš uždaryto giluminio radioaktyviųjų atliekų atliekyno galės būti saugiai naudojama pagal paskirtį, vystant įprastinę veiklą, įskaitant ūkininkavimą.

Giluminis atliekynas, kuriame ateityje bus galutinai sutvarkytas panaudotas branduolinis kuras ir kitos ilgaamžės radioaktyviosios atliekos, yra vienintelis tvarus ir galutinis tokių atliekų sutvarkymo būdas. Nors esamos laikinos saugyklos suprojektuotos saugoti panaudotą branduolinį kurą ir kitas ilgaamžes radioaktyviąsias atliekas apie 50 metų, įmonė jau dabar vykdo vietos giluminio atliekyno įrengimui atranką. Šiai dienai yra identifikuotos 77 potencialios vietos 29 Lietuvos savivaldybėse, kurios bus įvairiapusiškai tiriamos ir vertinamos iki 2047 metų. Tik po kompleksinių ir detalių tyrimų bei derinimo su visuomene, 2047 metais numatyta išrinkti galutinę vietą giluminiam atliekynui.