Kodėl galime būti ramūs, kad Ignalinos AE veikla vykdoma saugiai

Visapusiška, visos eko-sistemos sauga yra prioritetinė Ignalinos AE veiklos sritis, užtikrinant, kad ateities kartos nepaveldėtų nepagrįstos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo naštos. Ignalinos AE veikla yra labai sudėtinga, tačiau visose kryptyse akcentuojama sauga, ir pirmiausia – aplinkai ir gyventojams. Ignalinos AE, tvarkydama radioaktyviąsias atliekas, įpareigota laikytis visų teisės aktais numatytų reikalavimų ir užtikrinti radiacinį foną normos ribose, įdiegti aplinkos monitoringo sistemas. Visą parą vykdoma radiacinės aplinkos stebėsena leidžia operatyviai fiksuoti ir reaguoti į pastebėtus nukrypimus. Ignalinos AE užtikrina saugų panaudoto branduolinio kuro ir kitų radioaktyviųjų atliekų tvarkymo procesą maksimaliai panaudodama tarptautinę praktiką, įmonės darbuotojų sukauptą patirtį ir turimą aukštą kvalifikaciją. Visos atliekos Ignalinos AE yra griežtai tikrinamos ir kontroliuojamos. Be Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo darbų nuo 2019 m. įmonė organizuoja visoje Lietuvos teritorijoje surastų paliktųjų jonizuojančių šaltinių ar radioaktyviųjų medžiagų surinkimą ir tvarkymą.

Apie šiandieninę radiacinės saugos skyriaus veiklos specifiką bei kodėl sustabdžius branduolinių reaktorių veiklą Ignalinos AE teritorijoje vis dar yra stebėsenos reikalaujančių objektų - pokalbyje su Ignalinos AE Radiacinės saugos skyriaus vadovu Kęstučiu Gediminsku.

Branduolinių energijos objektų radiacinės saugos užtikrinimas yra pagrindinis Ignalinos AE radiacinės saugos skyriaus (toliau – RSS) uždavinys. Kokiomis pagrindinėmis priemonėmis yra užtikrinama sauga? Ar nuo elektrinės eksploatavimo laikų radiacinės saugos užtikrinimo priemonės pasikeitė? Jei taip, kokie esminiai pokyčiai?

Radiacinę saugą Ignalinos AE užtikrina tinkamu darbų organizavimu ir darbų atlikimo stebėsena, darbo vietų ir darbuotojų apšvitos stebėsena, aplinkos stebėsena ir radiacinės saugos būsenos vertinimu bei optimizavimu. Tam tikslui pagal branduolinės saugos reikalavimus yra paskirtas atsakingas asmuo – RSS vadovas bei atsakingi IAE padaliniai – RSS ir Laboratorinių tyrimų skyrius, sukurta atitinkama darbų vykdymo radiacinės saugos atžvilgiu sistema, vykdomas darbo vietų ir apšvitos stebėsenos planavimas ir vykdymas, atliekama radiacinės saugos atžvilgiu pavojingų darbų ALARA (As Low As Reasonably Achievable) analizė. Stebėsenos atlikimui naudojamos automatizuotos kontrolės sistemos, stacionarūs ir nešiojami prietaisai, turimos atitinkamai aprūpintos laboratorijos ir transportas (mobili laboratorija, kateris ir pan.). Tam, kad būtų tinkamai reaguojama į besikeičiančią situaciją, visą parą atominėje elektrinėje dirba budintys specialistai.

Veikiantys reaktoriai skiriasi nuo sustabdytų tuo, kad daugiau elektros energija nebegaminama, tad naujų radioaktyviųjų medžiagų nebeatsiranda. Dalis radiacinės stebėsenos, kuri buvo susijusi su reaktoriaus darbo technologiniu palaikymu, daugiau nebeatliekama. Kai 2022 metų antroje pusėje visas panaudotas branduolinis kuras atsidurs galutinio sutvarkymo būsenoje, t. y. saugojimo konteineriuose laikinoje saugykloje, dar viena dalis, susijusi su branduolinio kuro saugos palaikymu blokuose, daugiau nebus vykdoma. Jei darbai bus vykdomi sklandžiai pagal numatytą planą, pilna apimtimi prie eksploatavimo nutraukimo Ignalinos AE pereis nuo 2023 metų gavusi VATESI eksploatavimo nutraukimo licenciją. Tai reiškia, kad daugiau dėmesio bus skiriama radioaktyviųjų atliekų tvarkymui ir pervedimui į saugią būseną, atliekų ir aikštelės atlaisvinimui, naujų objektų (saugyklų ir atliekynų) priežiūrai.

Kodėl reikalinga radiacinės saugos stebėsena elektros energijos negaminančioje atominėje elektrinėje?

Esminė atominės elektrinės paskirtis – iš branduolinio kuro gaminti elektros energiją. Šalutinis šio proceso rezultatas – radioaktyvaus užterštumo pasklidimas branduolinės elektrinės kontroliuojamosios zonos riboje. RBMK tipo reaktoriai pasižymėjo palyginus lengva gamyba bei silpnai įsodrinto ir atitinkamai santykinai pigaus branduolinio kuro naudojimu, tačiau dėl konstrukcinių ypatumų - labai dideliu kontroliuojamosios zonos dydžiu. Dėl šios priežasties dabar Ignalinos AE yra milžiniški kiekiai užterštos įrangos (apie 200000 m3)  ir konstrukcijų (vertinama, kad apie 80000 m3).

IAE eksploatavimo metu dėl įvairių įrangos nesandarumų, remonto darbų pasklidusio radioaktyvaus užterštumo generavimas sąlyginai sustojo, bet pats savaime užterštumas niekur nedingo. Užterštumas artimiausioje ateityje nedings, nes pagrindinių trumpaamžių teršėjų skilimo pusamžis siekia nuo 5 iki 30 metų, o ilgaamžių nuklidų - 100 tūkst. metų ir daugiau, o foninės reikšmės tam tikrose vietose viršijamos milijonus  kartų.

Štai kodėl būtina radioaktyviąsias atliekas saugiai sutvarkyti, o tvarkant - vykdyti darbo vietų ir apšvitos stebėseną, nustatant būtinas papildomos apsaugos priemones ir apskaičiuojant leistiną darbo laiko trukmę, kad darbai būtų atliekami saugiai. Reziumuojant – Ignalinos AE privalo vykdyti radiacinę stebėseną kol visos radioaktyvios atliekos bus saugiai sutvarkytos ir patalpintos į atliekynus.

Kokią apšvitos dozę dėl atominės elektrinės vykdomos veiklos gauna gyventojai? Palyginimas su kitomis vietovėmis.

Visus pasaulio žmones nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos nuolat veikia jonizuojančioji spinduliuotė, kurią skleidžia įvairūs šaltiniai – kosminė spinduliuotė, radionuklidai, esantys grunte, maiste, geriamajame vandenyje, statybinėse medžiagose, radioaktyviosios radono dujos, patenkančios į pastatų vidų iš žemės gelmių, radionuklidai, pasklidę aplinkoje po branduolinės energetikos objektų avarijų. Taip pat žmonės yra veikiami jonizuojančiosios spinduliuotės diagnozuojant ligas arba gydant tam tikrus susirgimus ir kt.

Radiacinės saugos centro svetainėje yra viešinama informacija apie Lietuvos gyventojų gaunamos apšvitos sudėtį. 2019 metų vidutinė apšvita, kurią Lietuvos gyventojas patyrė iš įvairių jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių, išskyrus profesinę apšvitą, buvo 3,39 mSv. Didžiausią Lietuvos gyventojo patiriamos apšvitos dalį sudaro gamtinių radioaktyviųjų radono dujų patalpų ore (1,1 mSv per metus) bei medicininių rentgeno diagnostikos procedūrų metu pacientų patiriama apšvita (0,98 mSv per metus). Iš kitų apšvitą lemiančių šaltinių gyventojas vidutiniškai per metus patiria mažesnę apšvitą, pvz., dėl radionuklidų maisto produktuose 0,36 mSv, išorinės apšvitos lauke ir pastatuose – 0,55 mSv, kosminės spinduliuotės – apie 0,4 mSv per metus. Žemiau pateikiamoje skritulinėje diagramoje atvaizduotas natūralių ir dirbtinių jonizuojančios spinduliuotės šaltinių poveikis gyventojų metinės apšvitos vidurkiui:

NATŪRALIŲ IR DIRBTINIŲ JONIZUOJANČIOSIOS SPINDULIUOTĖS ŠALTINIŲ POVEIKIS LIETUVOS GYVENTOJŲ METINĖS APŠVITOS VIDURKIUI, % LIETUVOS

Jei norėtume patenkinti smalsumo poreikį ir palyginti natūralios apšvitos lygį su kitomis šalimis, turėtume remtis oficialiais šaltiniais, vienas jų - Europos Natūralios apšvitos atlasas (lentelė 9-2), pateikia natūralios apšvitos lygio palyginimą pagal šalis:

Dažnai užduodamas klausimas - kodėl Ignalinos AE teritorijoje radiacinis fonas yra mažesnis nei Vilniuje? Kas tai lemia?

Visaginas - jaukus ir nedidelis miestas, neturintis uolienų su padidintu kiekiu gamtinių nuklidų, radono kiekis yra labai žemas (žemėlapis RSC svetainėje) – visa tai sąlygoja, kad natūralus gamtinis fonas yra ganėtinai žemas.

Antra dedamoji – tai technogeniniai šaltiniai – Ignalinos AE jų mažai, nes automobilių kiekis nedidelis, o kadangi automobiliai naudoja kurą, kuriame yra gamtinių nuklidų, todėl kuo daugiau teršiamas oras, tuo didesnė įtaka radiaciniam fonui.

Trečia dedamoji – Ignalinos AE veiklos įtaka sudaro mažiau nei 1% nuo leistino lygio, kuris pagal galiojančius standartus yra lygus 0,2 mSv/metus.

Kaip tiesiogiai galima stebėti radiacinio fono matavimą?

Tiesiogiai stebėti radiacinį foną galima keliais būdais:

1. IAE atliekamos stebėsenos, kuri apima ir IAE regioną, rezultatus realiu laiku galima rasti IAE svetainėje

2. Radiacinį foną visoje Lietuvoje galima stebėti RSC svetainėje

Kaip vertinate išsakomas nuomones, kad dėl Ignalinos AE vykdomos veiklos  aplinkiniuose rajonuose yra padidėjęs sergamumas onkologinėmis ligomis, didesnis radiacinis fonas?

Kiekviena institucija turi atlikti jai pavestas funkcijas. Kalbant apie įvairių ligų paplitimą – tai LR sveikatos apsaugos ministerijos sritis, todėl šį klausimą reikėtų adresuoti tos srities ekspertams. Jeigu jų atliekamai analizei reikės Ignalinos AE veiklos duomenų, mes visada pateiksime, bet jokiu būdu neturime nei kompetencijos, nei resursų šiems klausimams analizuoti. Kita vertus, Ignalinos AE darbuotojai kasmet atlieka medicininę patikrą ir gauna gydytojų išvadas apie tinkamumą dirbti jonizuojančios spinduliuotės aplinkoje. Be abejo, patikra neapsaugo nuo sergamumo, bet padeda stebėti sveikatos pokyčius.

Ignalinos AE atlieka darbus laikantis visų reikalavimų, nuolat yra tikrinama reguliatoriaus (VATESI) ir yra įpareigota su juo derinti savo darbų planus bei gautų rezultatų ataskaitas. Iš atliekamų aplinkos tyrimų rezultatų galime tvirtai teigti, kad IAE poveikis gyventojų sveikatai nykstamai mažas.

Atkreiptinas dėmesys, kad radiacinio fono reikšmės Ignalinos AE regione pagal RSC stebėsenos duomenis atitinka vidutines Lietuvos regionuose (žr. žemiau esantį žemėlapį).

Pažymėtina, kad foninė reikšmė iki 200 nSv/val  laikoma žema (RSC svetainė https://www.rsc.lt/radis/):

Ką pasakytumėte žmogui, kuris teigia, jog dirbti Ignalinos AE yra nesaugu ir pavojinga, nes čia yra padidėjęs radiacinis fonas?

Pačioje Ignalinos AE yra kontroliuojamoji zona, į kurią patekimas yra ribojamas ir kontroliuojamas. Kontroliuojamoji zona dalinasi pagal branduolinės saugos reikalavimus priklausomai nuo radiacinių sąlygų dar į tris  zonas: (III kategorija) – leidžiama be apribojimų dirbti visą pamainą, (II kategorija) – patekimas ribojamas, darbai planuojami ir atliekami pagal nurodymus, būtina taikyti papildomas apsaugos priemones, darbo laikas gali būti ribojamas, ir (I kategorija) – patekimas griežtai ribojamas, dažniausiai yra uždarytas specialiosiomis iš storo sluoksnio metalo herma-durimis, patekimui būtinas papildomas specialus leidimas.

Dirbant darbo sąlygomis su nukrypimais nuo normaliųjų, darbuotojai yra informuoti, apmokyti, pasitikrinę sveikatą, atliekama papildoma apšvitos stebėsena su elektroniniais dozimetrais. Reziumuojant galima užtikrintai sakyti, kad teiginys apie nesaugų darbą yra neteisybė; darbas aplinkoje su pavojingais faktoriais – tiesa.

Kiek specialistų šiai dienai dirba Radiacinės saugos skyriuje? Kokią studijų programą turi baigti asmuo norėdamas įsidarbinti RSS? Koks planuojamas tokių specialistų poreikis artimiausiems penkeriems metams?

Gan sudėtinga paaiškinti, kad sustabdžius reaktorius, radiacinis užterštumas niekur nedingo, jis savaime dings tik po milijonų metų, kai savaime suskils visi radioaktyvūs spinduliai. Sutiksite, kad tokiam ilgam laikotarpiui nepavaldi nei viena konstrukcija, todėl būtina tinkamai ir saugiai visam laikui sutvarkyti radioaktyviąsias atliekas.

Didžioji dalis radioaktyviųjų atliekų po dezaktyvavimo tampa neradioaktyviomis ir joms toliau nebetaikoma radiacinė kontrolė, kas reiškia, kad jos nebeturi radiacinio užterštumo ir gali būti perleidžiamos kitam savininkui (pvz. per aukcionus parduodamas metalo laužas). Atlaisvinimo lygiai atitinka tarptautinius reikalavimus ir parengti su sąlyga, kad jeigu iš tokio metalo pagamintumėme šaukštus vaikams, tai naudojant juos vaikų sveikatai per 70 metų nebus padaryta žala (dėl radiacinio poveikio), kurią mūsų mokslininkai dabartiniame išsivystymo lygyje galėtų aptikti. Todėl radiacinės saugos specialistų atsakomybė didelė ir jų išsilavinimas turi būti atitinkamas, o kai kurių pareigų vykdymui reikalaujame ir darbo patirties. Kalbant apie 5 metų perspektyvą, turint omenyje natūralų personalo senėjimą ir kaitą, RSS kasmet vidutiniškai reikalingi 3-4 dozimetrininkai (įgiję ne žemesnį kaip techninės srities vidurinį profesinį išsilavinimą) ir 1-2 inžinieriai (įgiję aukštąjį fizinių ar inžinerijos mokslų krypties išsilavinimą).

Šiandien RSS skyriuje dirba 107 darbuotojai. RSS skyrių sudaro 4 struktūriniai vienetai: (1) Individualiosios dozimetrinės kontrolės laboratorija (personalo apšvitos kontrolės organizavimas ir atlikimas), (2) Radiacinės stebėsenos poskyris (radiacinės saugos būsenos ir darbų stebėsena, radioaktyviųjų atliekų tvarkymo stebėsena), (3) Radiacinės saugos organizavimo poskyris (radiacinės saugos dokumentacijos rengimas, patikrinimai, licencijų palaikymas, išmontavimo darbų stebėsena, atliekų, pastatų ir teritorijų atlaisvinimas) ir (4) veiklos užtikrinimo grupė (stacionarios radiacinės saugos įrangos eksploatacija, įrangos priežiūros organizavimas, RSS veiklos užtikrinimas).

Dėkojame už pokalbį.

Straipsnio antraštei naudojama R. Danisevičiaus nuotrauka.