Giluminis radioaktyviųjų atliekų atliekynas
Kaip ir kodėl atsirado Giluminio atliekyno projektas?
1983–2009 Lietuvoje eksploatuojant Ignalinos atominę elektrinę (IAE) ir nuo 2010 m. vykdant IAE eksploatavimo nutraukimą susidarė didelis kiekis panaudoto branduolinio kuro (PBK) ir radioaktyviųjų atliekų (RA). 2022 m. duomenimis, numatomas PBK ir kitų ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų kiekis, kuris turės būti patalpintas į giluminį atliekyną - 2416 tHM (tonų sunkiųjų metalų) PBK bei apie 10 tūkst. tonų kitų ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų. Šioms atliekoms priskiriamos metalinės reaktorių konstrukcijos, kuro rinklių dalys, valdymo strypai bei kitos ilgaamžės radioaktyviosios atliekos. Pažymėtina, kad numatomas radioaktyviųjų atliekų kiekis yra apytikris, kadangi IAE pastatų ir įrenginių išmontavimo metu susidarysiančių atliekų kiekis gali būti tik preliminariai numatomas.
Panaudotas branduolinis kuras jau perkeltas į specialius konteinerius ir saugomas PBK saugyklose. Kitos radioaktyvios atliekos yra išimamos iš eksploatacinių atliekų saugyklų ar generuojamos vykdant išmontavimo darbus, talpinamos į atliekų saugojimo konteinerius, kurie perkeliami ir saugomi atitinkamuose saugyklose. Ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų ir PBK patalpinimas į saugyklas - tik laikinas sprendimas. Baigiantis projektuose numatytam konteinerių ir saugyklų, skirtų ilgaamžių radioaktyvių atliekų saugojimui bei panaudoto branduolinio kuro eksploatavimo terminui (2050 metai ir 2067 metai atitinkamai), turi būti pasirengta galutiniam šių radioaktyvių atliekų sutvarkymui.
Pagrindiniai Giluminio atliekyno projekto tikslai:
- Remiantis Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo plėtros programa, būtina sutvarkyti visas Lietuvoje esančias ir susidarysiančias radioaktyviąsias atliekas ir panaudotą branduolinį kurą;
- Užtikrinti panaudoto branduolinio kuro ir ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų ilgalaikę saugą.
Planai ateičiai
Strateginiuose Lietuvos dokumentuose numatyta, kad baigiantis ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų laikino saugojimo periodui, ilgaamžės radioaktyviosios atliekos turės būti talpinamos į giluminį radioaktyviųjų atliekų atliekyną (toliau – GA). Vadovaujantis tarptautine praktika ir Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) rekomendacijomis, šiuo metu tai yra vienintelis pasaulyje pripažintas saugus ir tvarus ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų sutvarkymo būdas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymu Lietuvos Respublikoje susidariusios radioaktyviosios atliekos turi būti dedamos į GA Lietuvos Respublikos teritorijoje. Nuo 2019 m. IAE pradėjo įgyvendinti ilgalaikį GA atliekyno įrengimo Lietuvos Respublikos teritorijoje projektą.
Kas yra giluminis atliekynas?
Giluminis atliekynas – tai požeminis statinys, kuriame radioaktyviosios atliekos specialiuose konteineriuose įstumiamos į šachtas (tunelius). Šios šachtos, užpildžius jas konteineriais, užsandarinamos specialiomis medžiagomis (dažniausiai bentonitu). Taip pat įrengiamos šachtos moksliniams tyrimams ir radiacinio fono stebėjimui. Žemės paviršiuje įrengiamos administracinės, radioaktyviųjų atliekų konteinerių paruošimo perkelti į GA patalpos, informacijos centras ir kt. Paprastai tai užima apie keliasdešimt ha plotą, visa kita teritorija (virš GA) gali būti saugiai naudojama pagal paskirtį (žemės ūkis ir kt.). Teritorija po žeme, reikalinga GA įrengimui, apskaičiuojama pagal radioaktyvių atliekų, kurios bus patalpintos į GA, kiekį. Visi minėti elementai bus numatyti GA projekto eigoje, vystant koncepciją, atsižvelgiant į pasirinktos vietovės geologinę sąrangą, vietos sąlygas, įtaką vietovės socio-ekonominiams rodikliams bei saugos reikalavimus. Žemiau matote giluminio atliekyno 3D maketą:
Giluminio atliekyno, moliuose koncepcija (The Nagra Research, Development and Demonstration (RD&D) Plan for the Disposal of Radioactive Waste in Switzerland. NAGRA Technical Report NTB-09-06. Wettingen: NAGRA, 2009, 123 p.) (DAA/PBK – didelio aktyvumo atliekos/panaudotas branduolinis kuras; IVAA – ilgaamžės vidutinio aktyvumo atliekos; RA – radioaktyviosios atliekos).
Kodėl giluminis atliekynas?
Ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų dėjimas į GA leidžia izoliuoti ilgaamžes radioaktyvias atliekas nuo žmonių ir biosferos nuo 10 000 iki 100 000 metų bei užkirsti kelią radionuklidų prasiskverbimui į aplinką ir neigiamam jų poveikiui tiek aplinkai, tiek gyventojų sveikatai. Į GA specialiuose konteineriuose sudedamas panaudotas branduolinis kuras jo neperdirbant, labai radioaktyvios panaudoto branduolinio kuro perdirbimo atliekos ir kitos ilgaamžės radioaktyvios atliekos.
Potencialios GA vietos Lietuvos Respublikos teritorijoje (padidinti)
Savivadybių sąrašas *:
Alytaus raj.(8), Anykščių raj.(1), Druskininkų sav.(1), Elektrėnų sav.(3), Ignalinos raj.(7), Kaišiadorių raj.(1), Kalvarijos sav.(1), Kauno raj.(1), Kazlų Rūdos sav.(2), Lazdijų raj.(5), Marijampolės sav.(2), Molėtų raj.(5), Pagėgių sav.(1), Prienų raj.(2), Rokiškio raj.(1), Šakių raj.(4), Šalčininkų raj.(7), Šilalės raj.(2), Šilutės raj.(3), Širvintų raj.(3), Švenčionių raj.(7), Tauragės raj.(3), Trakų raj.(7), Ukmergės raj.(1), Utenos raj.(7), Varėnos raj.(7), Vilkaviškio raj.(3), Vilniaus raj.(8), Zarasų raj. (9).
* skaičius prie kiekvienos savivaldybės nurodo potencialių GA vietų skaičių.
 |
Giluminis radioaktyviųjų atliekų atliekynas Lietuvoje (projekto pristatymas) Atnaujinta: 2024 m. vasaris |
Kodėl šios atliekos bus po žeme?
Dėjimas į giluminį atliekyną šiuo metu yra vienintelis tvarus ir pats saugiausias, dabartinėmis priemonėmis techniškai įgyvendinamas radioaktyviųjų atliekų galutinio sutvarkymo būdas, leidžiantis izoliuoti didelio aktyvumo atliekas nuo žmonių ir biosferos. Giluminiame atliekyne sudėtas panaudotas branduolinis kuras ir kitos didelio aktyvumo atliekos bus saugiai izoliuotos nuo bet kokio galimo išorinio poveikio, lyginant su šių atliekų laikymu nuolatos prižiūrimose laikinose antžeminėse saugyklose.
Daugiau informacijos apie giluminį atliekyną rasite šio projekto aprašymo DUK skiltyje.
- Tyrimai iki GA vietos patvirtinimo (2020–2047). Tyrimų tikslas parinkti maksimaliai tinkamiausią vietą GA įrengimui. Šiame GA etape atliekamas potencialiai tinkamų vietų vertinimas, remiantis geologiniais, socio-ekonominiais, bendrosios saugos kriterijais. Vėliau atliekamas vietų, kurios atitinka šiuos kriterijus, Poveikio aplinkai vertinimas (PAV) bei Strateginis pasekmių aplinkai vertinimas (SPAV). Tik nustačius, jog GA įrengimas neturės jokio neigiamo poveikio visuomenei, vietos bendruomenėms bei aplinkai, bus patvirtinta GA vieta.
- GA projektavimas (2048–2057). Projektavimas pradedamas tik patvirtinus GA vietą. Projektavimas vykdomas remiantis GA vietos geologinių tyrimų rezultatais, atsižvelgiant į atliekyno koncepciją bei saugos analizės rezultatus.
- GA statyba (2058–2067) vykdoma pagal projekte nurodytus koncepcijos ir saugos klausimus.
- GA eksploatavimas (2068–2074) metu į pastatytą atliekyną iš laikinųjų IAE saugyklų transportuojamas panaudotas branduolinis kuras ir kitos ilgaamžės radioaktyviosios atliekos ir talpinamos į specialias šachtas.
- GA uždarymas (2075–2079) vykdomas, sudėjus į GA visą panaudotą branduolinį kurą ir kitas ilgaamžes radioaktyviąsias atliekas. Uždarymo metu šachtos su atliekų konteineriais užpildomos bentonitu arba kitomis sandarinimo medžiagomis.
2023-2024
-
Molio koncepcija (2024). Parengta ir paskelbta panaudoto branduolinio kuro ir ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų galutinio sutvarkymo, dedant juos į giluminį atliekyną, įrengtą moliuose, bendrosios koncepcijos santrauka. Koncepciją sudaro bendras aikštelės (GA įrengimui) aprašymas, kurioje molio geologinė formacija nurodoma kaip talpinanti uoliena. Koncepcijos rengime neatsižvelgiama į konkrečią vietovę, o apibūdinama situacija, kuri, remiantis turima informacija, yra tikėtina Lietuvos teritorijoje.
- TATENA Artemis misija (2023). LR Energetikos ministerijos kvietimu, 2023 m. liepos 16-25 d. vyko TATENA „Artemis“ misija, kurioje dalyvavo nepriklausomų ekspertų grupė. Ją sudarė po vieną atstovą iš Belgijos, Kanados, Prancūzijos, Vokietijos, Slovakijos ir Suomijos, taip pat trys TATENA atstovai. ARTEMIS misijos tikslas - įvertinti giluminio radioaktyviųjų atliekų atliekyno (toliau - GA) vietų parinkimo procesą, vietų atrankos procese parengtą ir taikytą tyrimų metodiką, projekto apimtyje atliktų tyrimų kokybę ir turinį. Misijos metu atliktas pradinio vietų atrankos proceso etapo rezultatų ir potencialiai atliekynui įrengti tinkamų vietų atrinkimui nustatytų prioritetų ir jų nustatymo proceso vertinimas. Šiuo metu laukiama „Artemis“ misijos galutinių išvadų.
- GA Megaprojektas (2023-2024). 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo pasirašyta „Giluminio atliekyno megaprojekto parengimo“ viešojo pirkimo sutartis tarp IAE ir įmonės SKB International (Švedija). Megaprojektas – GA įrengimo Lietuvoje projekto vykdymo planavimo ir kainos įvertinimo studija. Jo parengimo metu bus nustatyti GA atliekyno įrengimo bazinis scenarijus, strategija, veiksmų planas, projekto kaina ir jos perskaičiavimo metodika. Numatyta periodiškai, ne rečiau kaip kartą per 5 metus, atnaujinti GA Megaprojektą, tikslinti jame nustatytą GA įrengimo kainą atsižvelgiant į aktualią situaciją, sukauptą papildomą informaciją ar duomenis. Pradėti vykdyti sutarties apimtyje numatyti ataskaitos rengimo darbai.
- GA projekto viešinimas (2020-2030). 2023 m. m kovo 8 d. įsigaliojo "Komunikacijos apie GA įrengimo projektą (projekto viešinimo) paslaugų pirkimo" viešojo pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp IAE ir Jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikianti ūkio subjektų grupės, susidedančios iš UAB „Publicum“ ir UAB „Arena Media“. Sudarytas komunikacinių veiksmų planas, atsižvelgiant į numatytą viešinimo poreikį, vadovaujantis anksčiau rengta komunikacijos strategija. 2023-2025 m. numatyta vykdyti plataus masto komunikacijos kampaniją, kurios metu visuomenės informavimo priemonėse bus viešinama su GA projekto įgyvendinimu susijusi aktuali informacija, pasitelkiamos medijos priemonės ir kanalai, geriausiai atspindintys tikslinių auditorijų poreikius ir jų pasiekiamumą. Šiuo metu rengiama viešinimui skirta medžiaga apie projektą, plėtojamas proaktyvus visuomenės informavimas.
- GA įrengimo molinio pagrindo uolienose bendrinė koncepcija (2023-2024). 2023-01-06 įsigaliojo pasirašyta sutartis dėl „Giluminio atliekyno įrengimo molinio pagrindo uolienose bendrinės koncepcijos parengimas“ viešojo pirkimo su Jungtine veiklos grupe, sudaryta iš Posiva Solutions Oy, VTT Technical Centre of Finland Ltd ir National Cooperative for the Disposal of Radioactive Waste (atsakingasis partneris Posiva Solutions Oy). 2024 metais numatyta baigti rengti GA bendrąją koncepciją molio geologinėse formacijose. Koncepcijoje bus preliminariai įvertintas geologinės aplinkos tinkamumas GA įrengti, nustatyti apribojimai geologinei aplinkai, įrengimui reikalingi inžineriniai komponentai, taikoma technologija, parengtas projekto įgyvendinimo bendrasis planas bei biudžetas, nustatyta bazinė GA infrastruktūra.
2022-2023
- Giluminio gręžinio aprašomasis modelis (2023). 2023 m. vasario 9 d. pasirašyta „(Planuojamo) giluminio gręžinio aikštelės aprašomojo modelio parengimo paslaugų“ pirkimo sutartis tarp VĮ Ignalinos atominės elektrinės (toliau – IAE ) ir UAB „Geotestus“. 2023 metais planuojama parengti giluminio geologinių tyrimų gręžinio aikštelės aprašomąjį modelį, apimantį išsamų planuojamo tiriamojo gręžinio vietos geologinių, hidrogeologinių, geocheminių, šiluminių, geotechninių ir kt. savybių ir sąlygų kompleksinį aprašymą.
- Bendrųjų saugos kriterijų nustatymas (2022-2023). 2022 m. sausio 21 d. įsigaliojo pasirašyta sutartis tarp IAE ir „Posiva Solutions Oy“ (Suomija). Vadovaujantis normatyvinių dokumentų reikalavimais ir rekomendacijomis, geriausia pasauline praktika, atsižvelgiant į GA įrengimo Lietuvoje specifiką, atliktas bendrinis Lietuvos potencialiai tinkamų GA įrengimui geologinių formacijų įvertinimas saugos požiūriu. Remiantis jo rezultatu, parinkti bendrieji GA įrengimo Lietuvoje saugos kriterijai, kuriais bus vadovaujamasi GA įrengimo tolimesniuose etapuose.
- Geofiziniai (seisminiai) tyrimai (2022-2023). 2022 rugsėjo 22 d. įsigaliojo pasirašyta sutartis su UAB „Geobaltic“ kaip geofizinių tyrimų vykdytoju. 2022 m. II pusm. atlikti geofiziniai (seisminiai) tyrimai skirtingų potencialių GA įrengimui geologinių formacijų slūgsojimo (apatinio kambro Baltijos serijos molio, kristalinio pamato ir apatinio triaso molio formacijos) teritorijose: Kazlų Rūdos sav., Alytaus raj. sav., Švenčionių raj. sav. Geofiziniai (seisminiai) tyrimai reprezentatyviose vietose leis detalizuoti geofiziniams (seisminiams) tyrimams atrinktų vietų žemės gelmių sandarą ir minėtų geologinių formacijų slūgsojimo sąlygas.
- Socialinis-ekonominis įvertinimas (2022) 2022 m. liepos 7 d. patvirtinta galutinė IDOM atlikto socialinio-ekonominio vertinimo studijos ataskaita.
2020-2021
- Radioaktyvių atliekų tvarkymo programos patvirtinimas (2021). 2021 m. LR Vyriausybės vasario 3 d. nutarimu patvirtinta „2021–2030 metų branduolinės energetikos objektų eksploatavimo nutraukimo ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo plėtros programa“. Vadovaujantis šios programos nuostatomis, giluminis atliekynas patvirtintas kaip galutinis ilgaamžių atliekų sutvarkymo būdas, o IAE paskirta atsakinga už Giluminio radioaktyviųjų atliekų atliekyno (toliau - GA) projekto vykdymą ir įgyvendinimą.
- Socialinis-ekonominis įvertinimas (2020–2021). 2021 m. gegužės 27 d. įsigaliojo pasirašyta sutartis įmone IDOM Consulting, Engineering, Architecture, S.A.U (Ispanija). Atliktas potencialių giluminio atliekyno įrengimui tinkamų teritorijų (visoje Lietuvos Respublikoje) socialinis-ekonominis vertinimas, atmestos teritorijos, kurioms GA įrengimas galėtų daryti ženklų neigiamą poveikį aplinkai ir bendruomenėms socialiniu ir ekonominiu aspektais.
- Geologinių kriterijų nustatymas (2021–2022). 2021 m. vasario 26 d. pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Šios sutarties įgyvendinimo pagrindu nustatytos potencialiai tinkamos geologinės formacijos giluminio atliekyno įrengimui, sudarytas geologinis žemėlapis, atvaizduojantis kiekvienos šios formacijos paplitimą LR teritorijos plote. 2022 m. spalio mėn. atnaujinus bendradarbiavimo sutartį buvo atlikta geologinių atrankos kriterijų ataskaita, peržiūrėta turima geologinė informacija, patikslintos potencialių geologinių formacijų ribos, atmestos netinkamos teritorijos.
- GA projekto viešinimas (2020-2030). 2021 m. lapričio mėn. sudarytas komunikacijos taktinis veiksmų planas ir strategija, kuris buvo pristatytas ir patvirtintas visoms GA projekto suinteresuotoms šalims. Nuo pat projekto perėmimo pradžios www.iae.lt svetainėje skelbiama bendrinė informacija apie projektą, sukurtas atskiras polapis projektui, kuriame dalinamasi su projektu susijusia informacija, teikiami atsakymai gaunamoms užklausoms, susijusioms su projektu ir jo veiklomis.
2019
- Ignalinos AE perima projektą (2019). 2019 m., Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, po 2018 m. Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūros (RATA) reorganizacijos, šios institucijos teiės, pareigos bei funkcijos perleidžiamos IAE, kartu su įsipareigojimu vykdyti RATA apimtyje numatyta veiklas, vieną iš jų - GA projekto valdymas ir įgyvendinimas.
1. 2024 m. kovo 15 d. viešoji konsultacija, skirta Lietuvos savivaldybių atstovams
Viešosios konsultacijos įrašas
Pristatymų medžiaga:
"Kodėl Lietuvai yra svarbu įrengti giluminį atliekyną - projekto iššūkiai"
(IAE vadovas Linas Baužys)
"Kokie darbai atlikti ir kokie suplanuoti dėl giluminio atliekyno potencialių vietų parinkimo"
(projekto vadovas A. Vyšniauskas)
VĮ IAE organizuotos konsultacijos savivaldybių atstovams ataskaita
2. 2024 m. gegužės 15 d. GA projekto pristatymas Lietuvos geologų sąjungos nariams
3. 2024 m. gegužės 8 d. GA projekto pristatymas tarptautinei bendruomenei
2024 m. gegužės 8 d. vyko Konvencijos dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste (ESPO konvencija) Baltijos jūros šalių regionų atstovų susitikimas.
Šiais metais, pagal trejų metų veiklos planą, Lietuvai teko garbė organizuoti šį susitikimą, kurio metu Ignalinos atominės elektrinės giluminio atliekyno (GA) projekto vadovas Andrius Vyšniauskas dalyviams pristatė projektą, jo įgyvendinimo etapus ir potencialių vietų įrengti GA atrankos procesą.
Susitikime dalyvavo virš 50 atstovų iš Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Danijos, Vokietijos, Lenkijos ir Lietuvos, taip pat atstovai iš JTO Espo sekretoriato bei Europos Komisijos.
4. 2024 m. gegužės 21 d. GA pristatymas nevyriausybinių organizacijų atstovams
2024 m. gegužės 21 d. Giluminio atliekyno (GA) projektas buvo pristatytas nacionalinės NVO ir Aplinkosaugos koalicijos nariams. Be GA įrengimo planų, susitikimo dalyviai buvo supažindinti ir su pačios Ignalinos atominės elektrinės galutinio eksploatavimo nutraukimo planu.
Tai – pirmas toks pristatymas, kurio metu VĮ Ignalinos atominės elektrinės ir NVO atstovai sutarė dėl glaudesnių bendradarbiavimo galimybių, įtraukiant nevyriausybinių organizacijų atstovus į planuojamus GA įgyvendinimo etapus.
Skaidrus ir abipusiu pasitikėjimu grindžiamas dialogas su visomis suinteresuotomis šalimis – svarbi projekto įgyvendinimo dalis.
Visuomenės įtraukimas į GA vietos parinkimo procesą paremtas pasauline patirtimi, kadangi tai suteikia visuomenei, vietos bendruomenėms ir kitoms suinteresuotosioms šalims galimybę dalyvauti jiems aktualių sprendimų procese.
| 1. | |
Geofizinių (seisminių) tyrimų programa (santrauka) |
| 2. | |
Geologinės aplinkos tinkamumo giluminiam radioaktyviųjų atliekų atliekynui geologinių kriterijų nustatymas |
| 3. | |
Potencialių giluminio atliekyno įrengimui vietų socialinis-ekonominis vertinimas |
| 4. | |
Su sauga susijusių giluminio atliekyno įrengimo Lietuvoje kriterijai |
| 5. | |
Potencialiai tinkamų giluminio radioaktyviųjų atliekų atliekyno įrengimui formacijų detali analizė ir potencialių teritorijų prioritetizavimas pagal pagrindinius geologinius (tinkamumo) atrankos kriterijus |
| 6. | |
Giluminio atliekyno projekte atliktų studijų rezultatų kompleksinis įvertinimas |
| 7. | |
Panaudoto branduolinio kuro ir ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų galutinio sutvarkymo, dedant juos į giluminį atliekyną, įrengtą moliuose, bendroji koncepcija |
| 8. | |
Papildomai identifikuotų pagal patikslintas geologinių formacijų ribas radioaktyviųjų atliekų giluminio atliekyno įrengimo potencialių tyrimo vietų įvertinimas pagal pagrindinius geologinius (tinkamumo) atrankos kriterijus |
2024-06-11 Suomijos ekspertai vertins Lietuvos giluminių uolienų sąlygas atliekyno įrengimui
2024-05-30 Branduolinis palikimas žemės gelmėse. Kaip bus apsaugota aplinka
2024-05-17 Giluminio atliekyno projektas pristatytas Lietuvos geologų sąjungos nariams
2024-03-29 Parengta bendroji giluminio atliekyno įrengimo koncepcija
2024-03-15 Įvyko pirmoji viešoji konsultacija dėl giluminio atliekyno vietos parinkimo
2024-02-27 IAE pradeda viešųjų konsultacijų ciklą dėl giluminio atliekyno vietos parinkimo
2023
2023-10-13 Radioaktyviąsias atliekas dėsime giliai po žeme: kaip bus užtikrinta žmonių ir aplinkos sauga?
2023-09-06 Tarptautiniai ekspertai palankiai įvertino vietos paieškas Ignalinos AE giluminiam atliekynui
2023-08-11 Kaip tvarkomas panaudotas branduolinis kuras Ignalinos atominėje elektrinėje (straipsnis - 15min.lt)
2023-07-28 Lietuva saugiai planuoja giluminio atliekyno projektą
2023-07-28 TATENA ekspertai palankiai įvertino vietos paieškas IAE giluminiam atliekynui (straipsnis - vz.lt)
2023-07-27 Geriausios praktikos pavyzdžiai giluminio atliekyno įrengime
2023-07-24 Kur dedamas Ignalinos AE panaudotas branduolinis kuras (straipsnis - Mūsų Ignalina)
2023-07-19 Pasiektas reikšmingas etapas - IAE gavo licenciją vežti branduolinio kuro ciklo medžiagas
2023-07-18 Radioaktyviosios atliekos – kaip jos tvarkomos šiandien, ko laukti ateityje (straipsnis - lrytas.lt)
2023-07-13 Kur dedamas Ignalinos AE panaudotas branduolinis kuras (straipsnis - Delfi.lt)
2023-07-04 Tęsiamas sėkmingas bendradarbiavimas su Lietuvos geologijos tarnyba
2023-06-07 GA projekte pradedama nauja veikla – įsigaliojo Megaprojekto sutartis
2023-05-22 Lietuvos patirtis vykdant Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimą
2023-05-19 IAE atstovai dalyvavo tarptautinėje TATENA organizuojamoje konferencijoje
2023-04-03 Aptarta Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo pažanga ir iššūkiai
2023-02-13 IAE pasirašė sutartį dėl giluminio gręžinio aprašomojo modelio parengimo
2023-01-23 LGT atstovai pristatė potencialių GA vietų analizę
2023-01-20 IAE atstovai lankėsi geofizinių (seisminių) tyrimų plote Sariuose
2023-01-13 Ignalinos atominėje elektrinėje sutvarkytas visas branduolinis kuras
2022
2022-12-12 Ignalinos atominė elektrinė – svarbaus tarptautinio projekto pusiaukelėje
2022-10-20 DUK apie giluminį radioaktyviųjų atliekų atliekyną
2022-10-04 Atnaujintas IAE bendradarbiavimo susitarimas su Lietuvos geologijos tarnyba
2022-09-22 Paprastai apie radioaktyvias atliekas – kas tai ir kur jos keliauja?
2022-09-22 Pradedamas naujas giluminio atliekyno projekto etapas – vyks geofiziniai (seisminiai) tyrimai
2022-09-09 Marina Konstantinova: dėl giluminių atliekynų tenka pasukti galvą
2022-09-08 Paskelbtas viešasis pirkimas giluminio atliekyno projekto viešinimo paslaugoms
2022-08-29 Suomijos gerosios praktikos pavyzdžiai giluminio atliekyno įrengime
2022-04-21 Laikinajam saugojimui išvežtas paskutinis panaudoto branduolinio kuro konteineris
2022-03-29 Paskelbtas GA bendrosios koncepcijos parengimo pirkimas
2022-01-24 Giluminio atliekyno bendruosius saugos kriterijus rengs Suomijos įmonė
2021
2021-05-24 Potencialios vietos giluminiam atliekynui – tik įvertinus galimą įtaką žmonėms ir gamtai
2021-03-12 Paskelbtas GA įrengimo bendrųjų saugos kriterijų parengimo pirkimas
2021-03-01 IAE ir Lietuvos geologijos tarnyba pasirašė bendradarbiavimo susitarimą
2021-02-01 Paskelbtas giluminio atliekyno viešinimo plano paslaugų pirkimas
2020
2020-12-03 Konsultacijos dėl giluminio atliekyno projekto viešinimo paslaugų
2020-11-16 Paskelbta GA saugos kriterijų parengimo pirkimo rinkos konsultacija
2020-10-09 Radioaktyvių atliekų tvarkymo saugumo didinimo projektas IAE
2020-10-07 Paskelbtas pirmasis GA potencialių vietų vertinimo pirkimas
2019
2019-10-03 Aptarti giluminio atliekyno iššūkiai
2019-09-24 Ilgaamžių radioaktyvių atliekų tvarkymui – tvarus sprendimas
Lietuvos geologijos tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
Lietuvos geologijos tarnyba prie aplinkos ministerijos vykdo valstybinius geologinius tyrimus, skirtus Giluminio atliekyno įrengimui. 2021 metais pasirašytas bendradarbiavimo susitarimas tarp VĮ Ignalinos atominės elektrinės ir Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos. Lietuvos geologijos tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – LGT) nustato Giluminio atliekyno pagrindinius geologinius (tinkamumo) atrankos kriterijus, vykdo numatytų geologinių tyrimų priežiūrą, kompleksiškai tiria ir analizuoja tyrimų duomenis. LGT atstovai viso projekto įgyvendinimo metu įsipareigoja teikti VĮ IAE būtinas konsultacijas geologijos srityje bei užtikrinti visos reikiamos informacijos apie Lietuvos teritorijoje nustatytas geologines sąlygas gavimą. LGT atstovai tvirtina visas Giluminio atliekyno įrengimui numatytas ir su geologijos sritimi susijusias veiklas, tvirtina atliekamų geologinių tyrimų programą.
Lietuvos respublikos Finansų ministerija
Lėšos radioaktyviųjų atliekų giluminiam atliekynui įrengti ir radioaktyviosioms atliekoms tvarkyti kaupiamos Rezerviniame (stabilizavimo) fonde (toliau – Fondas) vadovaujantis Fondo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. IX-912 „Dėl Rezervinio (stabilizavimo) fondo nuostatų patvirtinimo“. Fondą valdo Lietuvos Respublikos finansų ministerija (toliau – Finansų ministerija), kuri, atsižvelgdama į lėšų poreikį radioaktyviųjų atliekų giluminiam atliekynui įrengti ir radioaktyviosioms atliekoms tvarkyti, kasmet Fondo lėšų sąmatos projekte numato, kad šiam tikslui būtų kaupiama ne mažiau kaip 3 milijonai eurų. Lietuvos Respublikos Seimui patvirtinus Fondo lėšų sąmatą, Fondo lėšos kaupiamos ir naudojamos Lietuvos Respublikos finansų ministro nustatyta tvarka. Fondo lėšos radioaktyviųjų atliekų giluminiam atliekynui įrengti ir radioaktyviosioms atliekoms tvarkyti kaupiamos atskiroje Fondo sąskaitoje. Fondo lėšų apskaitą tvarko ir ataskaitų rinkinius rengia Finansų ministerija. Finansų ministerija užtikrina, kad Fondo lėšos būtų kaupiamos ir išduodamos atliekant valstybės iždo procedūras.
Lietuvos Respublikos energetikos ministerija
Lietuvos Respublikos energetikos ministerija (toliau – Energetikos ministerija) yra „2021–2030 metų branduolinės energetikos objektų eksploatavimo nutraukimo ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo plėtros programos“ valdytoja, atsakinga už programos pažangos priemonės „Galutinai sutvarkyti ilgaamžes radioaktyviąsias atliekas“ įgyvendinimo aprašo ir priemonei įgyvendinti reikalingų lėšų poreikio 2021–2038 metams patvirtinimą. Energetikos ministerija kartu su Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija atlieka nurodytos programos įgyvendinimo stebėseną, rengia ataskaitas, organizuoja pažangos vertinimus.
Energetikos ministerija formuodama radioaktyviųjų atliekų tvarkymo politiką ir užtikrindama jos įgyvendinimą, organizuoja radioaktyviųjų atliekų tvarkymą, teikia Vyriausybei pasiūlymus dėl konkrečių radioaktyviųjų atliekų atliekynų statybos. Energetikos ministerijos inciatyva buvo sudaryta radioaktyviųjų atliekų tvarkymo stebėsenos darbo grupė, kuriai pavesta svarstyti ir valstybės valdymo institucijoms, valstybės įstaigoms ir organizacijoms teikti pasiūlymus dėl giluminio radioaktyviųjų atliekų atliekyno įrengimo Lietuvoje arba kitos ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų ilgalaikio saugojimo alternatyvos įgyvendinimo.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, kaip institucija formuojanti politiką aplinkos apsaugos srityje, padeda užtikrinti, kad įgyvendinant „2021–2030 metų branduolinės energetikos objektų eksploatavimo nutraukimo ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo plėtros programą“ būtų laikomasi aplinkos apsaugos sritį reguliuojančių nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų reikalavimų, įskaitant ir Jungtinių Tautų Poveikio aplinkai įvertinimo tarpvalstybiniame kontekste konvencijos (Espo konvencijos) nuostatas. Aplinkos ministerija formuoja politiką poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ir strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (SPAV) srityse ir koordinuoja tarpvalstybinio PAV procedūras pagal Espo konvenciją, todėl teikia nuomonę dėl privalomų procedūrų, siekiant, kad projektas atitiktų visus aplinkosauginius reikalavimus. Tik atlikus visas privalomas nacionalines ir tarpvalstybines procedūras ir gavus teigiamus sprendimus galima bus pradėti giluminio atliekyno įrengimą. Negavus teigiamų sprendimų, giluminio atliekyno įrengimo darbai negalės būti pradedami.
Radiacinės saugos centras
Radiacinės saugos centras (toliau – RSC), kaip reguliuojančioji institucija radiacinės saugos klausimais, atlieka valstybinį aplinkos radiologinį monitoringą, užtikrina nenutrūkstamą ankstyvąjį radiacinio pavojaus perspėjimą 24/7 stebėdamas ir realiu laiku analizuodamas Ankstyvojo radiacinio pavojaus perspėjimo (RADIS) ir oro aerozoliuose esančių radionuklidų aptikimo sistemomis gaunamus duomenis, teikia nuolat atnaujinamą ir viešai skelbiamą informaciją apie esamą radiacinį foną visoje šalies teritorijoje.
RSC vadovaudamasis LR radiacinės saugos įstatymu nuolat edukuoja bei teikia rekomendacijas visuomenei apie radiacinio pavojaus prevenciją bei apsaugos priemones radiologinės ar branduolinės avarijos atveju. Įgyvendinant Giluminio atliekyno įrengimo projektą RSC, siekdamas užtikrinti žmonių ir aplinkos radiacinę saugą, vertins ar Giluminio atliekyno įrengimas neturės įtakos žmonių ir aplinkos radiacinei saugai teritorijose, besiribojančiose su šio atliekyno įrengimo teritorija.
Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI)
Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI) vykdo radioaktyviųjų atliekų tvarkymo saugos reglamentavimą ir priežiūrą Lietuvoje, šiuo tikslu kuria ir nuolat tobulina branduolinės saugos reglamentavimo sistemą (tvirtina reikalavimus ir taisykles), vertina branduolinės energetikos objektų, įskaitant radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginius, ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo veiklos saugą, išduoda atitinkamas licencijas ir leidimus, prižiūri, kaip laikomasi nustatytų reikalavimų, vykdo patikrinimus ir prireikus taiko poveikio priemones.
VATESI giluminio atliekyno saugą vertins gavusi IAE paraišką įvertinti ir suderinti Giluminio atliekyno statybos vietos (aikštelės) vertinimo ataskaitą. Atitinkamo VATESI pritarimo, įvertinus saugą pagrindžiančius dokumentus, reikės ir vėlesniuose Giluminio atliekyno projekto įgyvendinimo etapuose: statyti, eksploatuoti, uždaryti, uždarytam atliekynui prižiūrėti ir šiai priežiūrai nutraukti. Visuose Giluminio atliekyno įrengimo etapuose, VATESI konsultuoja IAE savo kompetencijos klausimais.
Suomijos giluminis radioaktyvių atliekų atliekynas (ONKALO®) šiuo metu yra pažangiausias tokio pobūdžio projektas pasaulyje, įrengtas 455 metrų gylyje, kristalinės formacijos uolienose. Planuojama, kad jis pradės veikti per artimiausius metus. Tai bus pirmasis veikiantis giluminis atliekynas pasaulyje.
Suomijos giluminio atliekyno projektas inicijuotas 1980-ųjų pradžioje, pradedant nuo vietos parinkimo. Po išsamių keturių potencialių vietovių charakteristikų tyrimų, 1999 m. „Posiva“ pateikė Suomijos Vyriausybei prašymą dėl principinio sprendimo, kurį patvirtino Eurajoki savivaldybė, o 2001 m. ratifikavo Suomijos parlamentas. 2004 m. Olkiluoto saloje pradėta statyti ONKALO požeminė tyrimų laboratorija. Ši laboratorija nuo pat pradžių pradėta kurti kaip giluminio atliekyno dalis.
2016 m. pradėta paties giluminio atliekyno statyba. Bendra projekto vertė nuo pat pradžių iki uždarymo 2100-aisiais sieks apie 5 milijardai eurų.
Visas projekto įgyvendinimas užtruko daugiau nei 40 metų nuo pradinių tyrimų iki planuojamos eksploatavimo pradžios. Tai rodo, kad giluminio geologinio atliekyno įrengimas yra ilgalaikis ir pasikartojantis procesas, reikalaujantis nuoseklaus ir sistemingo požiūrio.
ONKALO giluminio atliekyno kūrėja yra Suomijos branduolinės energetikos sektoriaus bendrovė „Posiva Oy“. 2016 m. „Posiva Oy“ įsteigė dukterinę įmonę „Posiva Solutions Oy“, kuri daugiausia dėmesio skyrė per pastaruosius 40 metų sukauptų „Posiva“ žinių ir patirties pardavimui. Kuriant Lietuvos geologinį atliekyną, glaudžiai bendradarbiaujama su Suomijos ekspertais iš „Posiva Oy“ ir „Posiva Solutions Oy“. Šiuo metu jie rengia bendrąją koncepciją dėl atliekyno įrengimo Lietuvoje kristalinio pamato uolienose, o prieš tai parengė bendrąją koncepciją dėl molio geologinės aplinkos tinkamumo.“
Onkalo giluminio atliekyno projekto schema
Švedijos giluminio atliekyno projektas inicijuotas 1977 m. Netrukus, 1980 metais, pradėti vykdyti geologiniai tyrimai įvairiose šalies vietose, kurie truko 10 metų. 1990-2000 m. atlikti išsamūs tyrimai aštuoniose potencialiose vietose, netrukus du regionai (Östhammar ir Oskarshamn) patys išreiškė susidomėjimą projektu.
Nuo 2000 m. devynerius metus vykdyti detalūs tyrimai abiejose vietose, atlikti poveikio aplinkai vertinimai. 2009 m. galiausiai buvo pasirinkta Forsmark vietovė Östhammar savivaldybėje, kurios kristalinio pamato (granito) geologinės formacijos labiausiai atitiko esminius reikalavimus. 2011 m. pateikta paraiška statybos leidimui gauti, kitąmet leidimas buvo suteiktas.
Planuojamo Švedijos GA, kuris bus įrengtas 500 m. gylyje, statybų pradžia - 2025 m., eksploatacijos pradžia - 2035 m.
Bendra projekto sąmata siekia apie 19 milijardų eurų
Projektą vysto Švedijos įmonė SKB (Švedijos branduolinio kuro ir atliekų tvarkymo kompanija), kuri bendradarbiaudama su Suomija technologijų srityje bei su Švedijos ir užsienio universitetų, mokslinių tyrimų institutų ir aukštųjų mokyklų ekspertais, daugiau kaip 40 metų vysto savo GA projektą.
Įgyvendinant Lietuvos GA glaudžiai bendradarbiaujama su minėtos švedų kompanijos SKB ekspertais, kurie šiuo metu rengia Lietuvos giluminio radioaktyviųjų atliekų atliekyno projekto vykdymo planavimo ir kainos įvertinimo studiją - Megaprojektą. Šios studijos pagrindu bus nustatytas bazinis GA įgyvendinimo scenarijus, parengta projekto įgyvendinimo strategiją ir įvertinta aktuali projekto kaina.
SKB giluminio atliekyno projekto koncepcija
Prancūzijos giluminio atliekyno didelio ir vidutinio aktyvumo ilgaamžėms radioaktyviosioms atliekoms projektas „Cigéo“ šiuo metu yra licencijavimo etape: paraiška statybos leidimui gauti pateikta 2023 m. sausio mėn. Dokumentaciją šiuo metu nagrinėja Branduolinės saugos institucija, tikimasi, kad po kelių licencijavimo procedūros etapų, įskaitant viešą apklausą, apie 2028 m. bus priimtas sprendimas (dekretas). Paraišką dėl eksploatavimo licencijos planuojama pateikti apie 2035-2040 m.
Savo radioaktyvių atliekų atliekynui kurti Prancūzija pasirinko molio uolienų formaciją, kuri yra Meuse-Haute-Marne vietovėje (šiaurės rytų Prancūzija), maždaug 500 metrų gylyje.
Projektas pradėtas 1991 m., o 1994-1998 m. potencialiose vietose buvo atliekami geologiniai tyrimai. 1998 m., vietinei bendruomenei sutikus, iš kelių potencialių vietų buvo pasirinkta Bure vietovė (šiaurės rytų Prancūzijoje). 1999 m. buvo pastatyta požeminė mokslinių tyrimų laboratorija. 2009 m. buvo nustatyta zona, kurioje reikėjo atlikti žvalgomuosius tyrimus.
Įdomus faktas: 2022 m. prancūzai paskelbė savo giluminio atliekyno projektą nacionalinės viešosios naudos projektu (pranc. déclaration d'utilité publique), o tai yra privalomas reikalavimas išduodant licenciją tokiam svarbiam projektui Prancūzijoje. Projekto biudžetas yra maždaug 25 mlrd. eurų.
Prancūzijos patirtis yra labai svarbi kitoms šalims, planuojančioms statyti giluminį geologinį atliekyną, įskaitant Lietuvą, nes tai vienas pažangiausių tokio pobūdžio projektų Europoje.
Kaip matome, nuo projekto pradžios (1991 m.) iki planuojamos eksploatavimo pradžios (2035-2040 m.) praeis beveik 50 metų. Tai dar kartą įrodo, kad giluminio geologinio atliekyno įgyvendinimas yra itin ilgas ir sudėtingas procesas, reikalaujantis nuoseklaus darbo, išsamių tyrimų ir plačiosios visuomenės dalyvavimo.
Cigéo giluminio atliekyno projekto koncepcija
Šveicarijos giluminio atliekyno projekto ištakos siekia 1972 m., kuomet buvo pradėtos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo studijos. 1978 m. įkurta nacionalinė radioaktyviųjų atliekų tvarkymo organizacija „Nagra“.
1980 – 1995 metais buvo vykdomi pirmieji geologiniai tyrimai ir vietos paieška. 1995-2005 m. atlikta išsami potencialių vietų analizė. Galiausiai pagal geologinius, saugumo ir aplinkosauginius kriterijus pasirinktos dvi perspektyviausios vietos iš 20: Jura Ost ir Nördlich Lägern vietovės. 2022 m. patvirtinta galutinė labiausiai tinkama GA įrengimui vieta Nördlich Lägern.
Šiuo metu vyksta tolesni geologiniai tyrimai ir paraiškos statybos leidimui rengimas. Planuojama pateikti paraišką statybos leidimui 2024 m.
Šveicarai GA planuoja pradėti statyti 2031 metais, 600-900 m gylyje, kristalinėje geologinėje formacijoje. Atliekyno eksploatacijos pradžia – 2047 m. Preliminari projekto sąmata - apie 20 milijardų Šveicarijos frankų.
Pažymėtina, jog Šveicarija turi panašias geologines sąlygas kaip Suomija ir Švedija.
Nagra giluminio atliekyno koncepcija
Kanada 2002 m. priėmė Branduolinio kuro atliekų tvarkymo įstatymą, tais pačiais metais įkurta branduolinių atliekų tvarkymo organizacija NWMO (Nuclear Waste Management Organization).
2007- 2010 metais NWMO pradėjo GA vietos parinkimo procesą. Kanadoje buvo sukurtas ir pritaikytas Inovatyvus bendruomenių įtraukimo modelis - savanoriško bendruomenių dalyvavimo programa, kuri po kelių metų, vykdant nuolatines visuomenės įtraukimo ir suinteresuotų pusių konsultacijas bei glaudų bendradarbiavimą, padėjo pasiekti neįtikėtinų rezultatų, kadangi susidomėjimą projektu išreiškė net 22 bendruomenės. 2010 m. pradėtas potencialiai tinkamos vietos parinkimo procesas, vykdyti preliminarūs tyrimai potencialiose vietose bei laipsniškai mažinamas potencialių vietų skaičius.
2023 metų lapkritį NWMO paskelbė, kad giluminis atliekynas bus įrengtas South Bruce vietovėje, Ontario provincijoje. Vieta parinkta po išsamių geologinių tyrimų ir bendruomenių konsultacijų, vertinant 9 pirmines potencialiai tinkamas vietas GA įrengti.
Šiai dienai projektas yra įžengęs į licencijavimo fazę.
Kanados GA planuojama pradėti statyti 2033 metais, 500 – 600 m. gylyje kristalinės uolienos formacijoje. Projekto preliminari vertė - apie 26 milijardai Kanados dolerių.
Kanados giluminio atliekyno koncepcija
Belgijoje radioaktyvių atliekų giluminio atliekyno koncepcija pradėta vystyti 1974 metais, branduolinių tyrimų centrui SCK CEN pradėjus tirti giluminių atliekynų radioaktyviųjų atliekų galimybes šalies teritorijoje.
1980 metais šiaurinėje Belgijos dalyje (Mol, Campine regione) 225 metrų gylyje molio formacijoje buvo pastatyta požeminė tyrimų laboratorija pavadinimu „HADES“. Laboratorija skirta ištirti giluminių atliekynų radioaktyviųjų atliekų saugyklų saugumą ir įgyvendinamumą molio geologinėje formacijoje.
„HADES“ yra pirmoji požeminė tyrimų laboratorija pasaulyje, įrengta molio uolienose ir skirta šiems tyrimams.
Kiek vėliau, Belgijos atliekų tvarkymo agentūra ONDRAF/NIRAS (įkurta 1980 metais) perėmė giluminių atliekynų tyrimo programos koordinavimą. Per daugiau nei 40 metų šie tyrimai išsivystė nuo nedidelės apimties eksperimentų ir laboratorinių bandymų iki didelio masto testų.
2022 metais Belgijos vyriausybė priėmė pirminį sprendimą dėl giluminių atliekynų aukšto aktyvumo ir/arba ilgaamžių atliekų ilgalaikiam tvarkymui, nenurodant konkrečios uolienos, vietos ar gylio. Po šio sprendimo 2023-2024 metais buvo organizuotos visuomeninės diskusijos, siekiant gauti informacijos apie tolesnius sprendimų priėmimo proceso žingsnius, kad būtų rasta tinkama vieta atliekyno statybai.
Belgijoje giluminio atliekyno įrengimas nėra numatytas anksčiau nei 2050 metais.
Ondraf/Niras giluminio atliekyno koncepcijos iliustracija
Giluminis atliekynas – tai inžinerinis statinys, įrengtas kelių šimtų metrų gylyje stabiliose geologinėse formacijose (uolienuose), kuriame žmonių ir aplinkos saugą užtikrina natūralūs gamtiniai barjerai (giliai slūgstančios uolienos) ir keletas vienas kitą papildančių dirbtinių (inžinerinių) barjerų. Barjerai sulaiko radioaktyviąsias atliekas ir eliminuoja radionuklidų sklidimą į aplinką.
Kviečiame žiūrėti video apie giluminį atliekyną.
Vadovaudamasi pasaulio branduolinės energetikos bendruomenės patirtimi, kitų šalių radioaktyviųjų atliekų sutvarkymo pavyzdžiais bei TATENA rekomendacijomis, Lietuva teisės aktuose įtvirtino, kad vienintelis saugus ir tvarus panaudoto branduolinio kuro ir didelio aktyvumo radioaktyviųjų atliekų galutinis sutvarkymo būdas – jų dėjimas į giluminį atliekyną. Šiuo metu po IAE veiklos nutraukimo likęs panaudotas branduolinis kuras ir kitos ilgaamžės radioaktyviosios atliekos yra saugomos laikinosiose antžeminėse saugyklose, kurios suprojektuotos mažiausiai 50 metų tarnavimo laikotarpiui. Pasibaigus saugyklų eksploatavimo terminui, galutinai apdorotos ilgaamžės radioaktyviosios atliekos turės būti perkeliamos į giluminį atliekyną galutiniam sutvarkymui.
Į giluminį atliekyną preliminariai planuojama padėti 2,4 tūkst. t. panaudoto branduolinio kuro, 3,8 tūkst. tonų grafito, beveik 3,6 tūkst. tonų metalo, 3,1 tūkst. tonų serpentinito, dar apie 2 tūkst. kubinių metrų atliekų turėtų susidaryti elektrinės įrangos išmontavimo procese. Tačiau šie kiekiai įvertinti remiantis tam tikromis prielaidomis dėl įrangos ir medžiagų radioaktyvumo. Galutiniai RA kiekiai bus aiškūs tik išmontavus visą įrangą.
Giluminio atliekyno vieta turėtų būti parinkta iki 2047 metų, prieš tai ją ištyrus pagal ilgalaikio eksploatavimo saugos, techninio tinkamumo, socialinius ir ekonominius, politinius ir aplinkosauginius kriterijus. Patį atliekyną pastatyti planuojama iki 2067 metų, eksploatuoti iki 2074, o uždaryti – iki 2079 metų.
Lietuvoje numatyta įrengti tik vieną giluminį panaudoto branduolinio kuro ir kitų ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų atliekyną.
Atrenkama giluminio atliekyno įrengimui tinkamą vieta turi atitikti visą eilę kriterijų ir reikalavimų, tokių kaip geologinių, socio-ekonominių, saugos, teritorijų planavimo, aplinkosaugos ir kt., kurių visuma leidžia užtikrinti panaudoto branduolinio kuro ir ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų ilgalaikę saugą.
Bendradarbiaujant su Lietuvos geologijos tarnyba (LGT), pagal pagrindinius geologinius kriterijus (uolienų tinkamumas) buvo išskirtos potencialiai tinkamos giluminio atliekyno įrengimui geologinės formacijos Lietuvos teritorijoje. Kitu etapu buvo atliktas netinkamų teritorijų išskyrimas (negative screening), kuriose giluminio atliekynno įrengimas būtų draudžiamas ar ribojamas. Šio vertinimo metu atmestos „Natura 2000” Europos ekologinio tinklo teritorijos, saugomos teritorijos, kultūros paveldo objektai ir vietovių teritorijos, vandenviečių sanitarinės apsaugos zonos, miestų ir miestelių apylinkės ir kitos teritorijos, kuriose atliekyno įrengimą riboja teisės aktai. Po šio vertinimo buvo identifikuota 110 potencialiai tinkamų giluminiam atliekynui įrengti teritorijų.
Vėliau, remiantis Tarptautinės atominės energijos agentūros TATENA rekomendacijomis bei gerosios pasaulinės praktikos analize, bendradarbiaujant su LGT ir nepriklausomais tarptautiniais ekspertais buvo atmestos 33 vietos, kurios nebeatitiko geologinio tinkamumo, socialinių, teritorijų planavimo ir aplinkosaugos kriterijų. Likusios 77 vietos 29 sav yra potencialiai tinkamos ir bus detaliau vertinamos bei tiriamos kitame etape.
Atrinkimo procesas buvo pristatytas ir įvertintas TATENA.
Šiuo metu, iki tolimesnių išsamių tyrimų ir vertinimų atlikimo, visos 77 potencialios vietos yra lygiavertės. Šios vietos bus įvairiapusiškai tiriamos ir vertinamos daugybę metų, kol po kompleksinių ir detalių tyrimų bei derinimo su visuomene iki 2047 metų bus išrinkta viena galutinė vieta giluminiam atliekynui įrengti.
Vykdant giluminio atliekyno statybos darbus, išankstiniais duomenimis, planuojama iškasti iki 1 mln. tonų uolienos, kuri bus laikinai saugoma iki 160 hektarų ploto aikštelėje. Statybų etape iškasta uoliena bus supilta atgal, užsandarinant iškastus tunelius. Preliminariai numatoma, kad tiesiogiai su giluminiu atliekynu susijusi antžeminė infrastruktūra užims iki keturiasdešimt hektarų plotą.
Atrenkant tinkamiausią vietą giluminiam atliekynui įrengti prioritetas bus teikiamas valstybės valdomiems žemės sklypams. Tačiau jei į ją pateks privati žemė, ji bus išperkama teisės aktų nustatyta tvarka.
Giluminio atliekyno įrengimui tinkama vieta turi atitikti visą eilę kriterijų reikalavimų, tokių kaip geologinių, socio-ekomominių, saugos, teritorijų planavimo, aplinkosaugos ir kt. (plačiau apie kriterijus „GA projekto veiklų santraukos“), kurių visuma leidžia užtikrinti panaudoto branduolinio kuro ir ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų ilgalaikę saugą. Šiuo atveju Ignalinos atominės elektrinės teritorija neatitinka esminių geologinių atrankos kriterijų, todėl nėra tinkama įrengti giluminį radioaktyviųjų atliekų atliekyną.
Planuojama giluminio atliekyno įrengimo data yra sąlygota laikinų saugyklų projektinio saugaus eksploatavimo terminų. GA įrengimo ilgalaikis atidėjimas reikštų, kad pasibaigus atliekų saugojimui laikinose saugyklose, jos turėtų būti perkrautos į naujus laikinus konteinerius. Tai papildomai kainuotų mažiausiai 1,1 mlrd. eurų.
Branduolinių atliekų sutvarkymą sprendžia tarptautinė konvencija, sudaryta tarp branduolinių pasaulio valstybių. Joje sutarta, kad kiekviena valstybė yra atsakinga už savo atliekas be teisės perleisti jas kitiems. Todėl norint išvežti radioaktyvias atliekas kitur, reikėtų keisti ne tik Lietuvos įstatymus, bet ir tarptautinę konvenciją, tarptautinius susitarimus.
Planuojant giluminį atliekyną Lietuvoje, remiamasi pažengusių užsienio valstybių, tokių kaip Šveicarija, Švedija patirtimis. Glaudžiai bendradarbiaujama su ekspertais iš Suomijos, kurioje giluminis atliekynas jau yra įrengtas ir ruošiamas eksploatuoti. Atsižvelgiant į ypatingą giluminio atliekyno svarbą, visus tarpinių etapų rezultatus yra numatyta tikrinti organizuojant nepriklausomą tarptautinį ekspertinį Tarptautinės atominės energijos agentūros TATENA vertinimą. Vienas tokių vertinimų jau vyko 2023, kuomet TATENA paskelbtoje galutinėje vykdytos misijos Artemis ataskaitoje patvirtino, kad Lietuva tinkamai įgyvendina giluminio atliekyno įrengimo projekto pradinio etapo veiklas dėl įrengimo vietų atrankos proceso.
2024 m. atliktais preliminariais vertinimais, bazinė giluminio atliekyno projekto įgyvendinimo kaina galėtų siekti daugiau nei 5 mlrd. Eurų, neįskaitant rizikų ir infliacijos. Vystant projektą, jį detalizuojant, giluminio atliekyno projekto kaina bus periodiškai perskaičiuojama/tikslinama. Lėšos GA projektui skiriamos iš LR biudžeto.
Už giluminio atliekyno antžeminės teritorijos ribos nenumatomos apsaugos zonos ar apribojimai, todėl teritorija virš uždaryto giluminio radioaktyviųjų atliekų atliekyno galės būti saugiai naudojama pagal paskirtį, vystant įprastinę veiklą, įskaitant ūkininkavimą.
Radioaktyviųjų atliekų giluminis atliekynas bus įrengiamas vandeniui nelaidžiuose sluoksniuose, stabiliose geologinėse formacijose (uolienose). Požeminis vanduo yra vienas iš svarbiausių saugos prioritetų į kurį atsižvelgiama dar prieš pradedant bet kokius su giluminio atliekyno įrengimu susijusius darbus, nes radioaktyviųjų atliekų giluminio atliekyno įrengimo pagrindinė sąlyga – ilgalaikė sauga, kurią turės užtikrinti geologinių sluoksnių savybės ir inžineriniai barjerai.
Į giluminį atliekyną planuojama dėti didžiulį kiekį ilgaamžių radioaktyviųjų medžiagų, iš kurių panaudotas branduolinis kuras sudaro tik mažąją dalį atliekų. Kitos radioaktyviosios medžiagos nėra perdirbinamos, todėl giluminis atliekynas turi būti planuojamas nepriklausomai nuo to, ar panaudotas branduolinis kuras būtų numatomas perdirbti, ar ne.
Galimybė Lietuvoje pradėti ketvirtosios kartos modulinių branduolinių reaktorių (MBR) statybą įtvirtinta Seimo priimtoje energetinės nepriklausomybės strategijoje. Ateityje jau ketvirtos ar ketvirtos plius kartos branduoliniai reaktoriai galėtų naudoti panaudotą branduolinį kurą, tačiau ši technologija dar tik yra bandoma, vykdomi eksperimentai šia linkme. Pažymėtina, kad IAE planuodama giluminį atliekyną nuolat stebi atsirandančias naujas pažangias radioaktyviųjų atliekų tvarkymo technologijas, ir be abejo adaptuos reikalingus giluminio atliekyno sprendinius.
Visuomenės dalyvavimas giluminio atliekyno vietos atrankos procese yra ypatingai svarbus, leidžiantis užtikrinanti projekto vykdymo skaidrumą ir atvirumą, todėl visi tyrimai bei numatytos tolimesnių etapų veiklos viešinamos, pateikiamos rezultatų ataskaitos.
Pvz. 2022, 2023 metais vykdant geofizinius tyrimus, su tyrimu vietomis susijusios savivaldybės informuotos iš anksto, buvo vykdomi susitikimai, projekto tyrimų pristatymai.
Remiantis Tarptautinės atominės energijos agentūros TATENA rekomendacijomis, šių metų kovo 15 d. Vilniuje Ignalinos atominė elektrinė (IAE) surengė viešąją konsultaciją savivaldybių atstovams dėl giluminio atliekyno įrengimo Lietuvoje vietos parinkimo proceso. Viešojoje konsultacijoje, kuri vyko gyvai ir nuotoliniu būdu, dalyvavo atstovai iš 42 savivaldybių.
Ateityje toliau planuojama rengti susitikimus bei konsultacijas nustatytoms suinteresuotosioms šalims – Lietuvos savivaldybių asociacijai, savivaldybėms, vietos bendruomenėms, kurių gyvenamose teritorijose identifikuotos potencialios GA teritorijos, Lietuvos aplinkos apsaugos institucijoms ir nevyriausybinėms organizacijoms, kitoms suinteresuotosioms šalims. Taip pat IAE interneto svetainėje bei žiniasklaidoje nuolatos viešinama informacija apie giluminio atliekyno įgyvendinimo procesus, vietos atrankos kriterijus, vertinimo procesą ir kt.
Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo veikla bendrai finansuojama Europos Sąjungos
